Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas atnaujino bylą dėl už investuotojų klaidinimą bausto DNB banko veiksmų

Vilnius, 2011 m. gruodžio 21 d.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) šią savaitę atnaujino bylą dėl Vertybinių popierių komisijos (VPK) už investuotojų klaidinimą DNB bankui skirtos 15 tūkst. litų baudos. Sprendimą atnaujinti bylą teismas paskelbė pirmadienį (gruodžio 19 d.).

Vertybinių popierių komisija dar 2009 metais gavo pirmuosius DNB (tuomet vadinto „DnB NORD“) banko klientų skundus ir, ištyrusi skunduose išdėstytas pretenzijas, nustatė, kad bankas nesilaikė tuo metu galiojusių vertybinių popierių rinkas reguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Komisija konstatavo, jog bankas nesuteikė klientui visos reikalingos informacijos apie investavimo strategijos – obligacijų įsigijimo finansuojant jam suteikta paskola – esmę ir riziką, o lankstinuke pateikta procentinė pelno išraiška nebuvo išsami ir suklaidino klientą. Komisija 2009 metų balandžio 30 dienos sprendimu skyrė bankui 15 000 litų baudą.

2009 m. lapkritį Vilniaus apygardos administracinis teismas, banko prašymu, šį sprendimą panaikino. Tuomet VPK šią nutartį apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, tačiau pastarasis teismas 2011 m. balandį paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, naikinantį baudą. Tačiau vieno iš trijų teismo kolegijos teisėjų pareikšta atskiroji nuomonė parodė, kad sprendimas nėra vienareikšmis. Prašymą 2011 metų liepą vėl atnaujinti bylą pateikė trečioji šalis – Lietuvos pilietis, nukentėjęs nuo DNB banko veiksmų. Jo prašymą palaikė ir Investuotojų asociacija, ir Asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“, kadangi bylos baigtis turi didelę reikšmę ne tik šiam klientui, bet ir dideliam skaičiui kitų nuo analogiškų banko veiksmų nukentėjusių Lietuvos piliečių.

Klientas byloje remiasi banko platintu lankstinuku, kuriame nurodyta, jog investuotų lėšų prieaugis sudaro 6 procentus. Po kurio laiko paaiškėjo, kad lankstinukas – klaidinantis, nes tikroji banko platintų obligacijų garantuota grąža yra ne 6 procentai metinių, bet 6 procentai per trejus metus, o kliento investicijos, įvertinus susikaupusias paskolų palūkanas, virto 80 tūkst. litų viršijančiu nuostoliu. Piliečio interesus gina advokatų profesinės bendrijos „Nordia Baublys & Partners“ advokatas Marius Liatukas.

Dėl DNB banko išleistų obligacijų Lietuvos teismuose šiuo metu iš viso nagrinėjama ne mažiau kaip 10 bylų, o mažiausiai viena byla taip pat nagrinėta Norvegijoje dėl analogiškų motininio DNB banko platintų investicinių produktų. Preliminariais duomenimis, Lietuvoje iš viso į teismus yra kreipęsi mažiausiai 40 asmenų, dalies jų ieškiniai yra nagrinėjami kartu.

Praėjusią savaitę Vilniaus apygardos teismas pripažino, kad vieno iš šių klientų su DNB banku 2007 metais sudarytos skolinimo obligacijų apmokėjimo ir obligacijų pasirašymo sutartys yra negaliojančios. Nuspręsta, kad bankas netinkamai vykdė finansų įstaigos pareigą atskleisti visą informaciją klientui, kuri reikšminga investicinio produkto rizikai įvertinti ir sprendimui priimti, todėl DNB bankas suklaidino klientą. Taip pat nuspręsta, kad banko reikalavimas iš investuotojo gauti daugiau kaip 233 tūkst. eurų (per 800 tūkst. litų) palūkanų ir priskaičiuotų delspinigių yra nepagrįstas.